žiupsnis

žiùpsnis sm. (2) KBII68, KI566, K, LsB373, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ; SD363, MŽ, D.Pošk, Sut, N, žiupsnỹs (4) Rtr, Š, OG224, NdŽ, KŽ, Ds, Skp; R, MŽ, M, LL247, L 1. dviejų ar trijų pirštų galais paimamas kiekis: Tos druskos, rodos, žiupsniùką šūstelėjau, o ka užsūdžiau – įvalgyt negali Slv. Ant bulvių užbarstė žiùpsnį krapų Vkš. Kurgi nebus sūru, aš jau dėjau, da ir ana gerą žiùpsnį Sdk. Jau teip sūru, da žiupsnẽlį pridėjo Skp. Į kastinį reik įdėti žiupsnẽlį karčiųjų pipirų – skanesnis būs Vkš. Kartais pasikratysi druskos žiupsniùką, duoną pamirkysi su putra, tą prisisrėbsi, oi, raudonuosi Kl. Duok tabokos žiùpsnį Skp. Žiùpsnis taboko, miltų J. Įberk, Mariute, kokius du žiupsniùs pipirų į kiaušinienę Mrj. Tokiu žiupsneliù cukraus arbotos nepasaldysi Pns. Šiuptelėk dar žiupsnį druskos į viralą, bus skaniau Čk. Žiùpsnį indedu kopūstų, gardi zupelė Klt. Kad labai rūgšti [duona], tai cukraus ben žiùpsnį [įberia] Alz. Įdėjo ramunelių žiùpsnį ir užplikė arbatos Vkš. Į pieną tą [kūdikiui] manų žiupsniùką įdedi Pšš. Martinkėnė Martinkėnė, o greitybė, o greitybė, o dabar šiukšlių žiùpsnis, šiukšlių žiùpsnis iš Martinkėnės bėr (paseno) End. Gerą žiupsnáitį miltų įbėriau Lkv. Kūčiõs, būdavo, papiliu po žiupsnẽlį grūdų, invardinu mylimų vardais ir stebiu, iš katros krūvelės pradės gaidys lest Antz. Žiùpsnį gerą pasiemi tų pupų, tada da šustinio ažvalgai [per Kūčias] Svn. O va, jau debesys įniko garankščiuotis ir drumstis, lyg į juos kas būtų šliūkštelėjęs žiupsnį druskos M.Katil. Ir visi žmonės dabar ėjo prie duobės ir bėrė žemių po tris žiupsnius J.Balt. Ieva pipirus trynė, visom po žiùpsnį skyrė Ss. Naujagimį rūkydavo puodkeliu, triskart apnešdavo aplink jį žiupsnį druskos ir išberdavo į krosnį, kad vaikas „akių nebijotų“ rš. 2. Š nedidelis pluoštas, kuokštas: Išbraukia [linų] po tris žiupsniukùs, išbraukia, nu tai tada jau eis verpt vakarais Trgn. Iš visos saujos linų bešukuojant liko tik mažas žiupsnỹs Kur. Žiùpsnį paroviau rūgštėlių Klt. Paskui imi šiaudus žiupsnẽliais ir svilini Dgp. Paėmė žiùpsnį plaukų ant kaktos ir nukirpo Vkš. Radę žiupsnẽlį žolės, visuomet susirinkdavo ir nuo kelio Sk. Stalas būs ilgas, pašaliais šieno žiupsnẽliai [per Kūčias] Sd. Atsinešė tiktai plaukų žiupsnẽlį surištą Gd. Iš tų pačių pėdų atsiskiedi žiupsnẽlį rugių ryšiuo End. Paėmei rugių žiupsnẽlį, susukai, surišai [pėdą] i pametei Rnv. Kad ir netikusiai veriu, vis žiupsniùką inversiu Aln. Tuos rugius suriši, juos vadina prapjovų žiupsnỹs Tvr. Kumet nori kavalierių prisivilioti, reik atsisėsti anam ant kelių ir aplink kavalieriaus švarko guziką apsukti savo plaukų žiupsnẽlį Vkš. Jei šuo išgąsdina, reikia nukirpt žiupsnį plaukų ir parūkyt nusigandusį, tai nesirgs LTR(Nj). Paimk šiaudų žiupsnį ir susukęs pamink juos po kojų – rasi pamestą daiktą LMD(Tvr). Gyrėsi šeimininkas dviem pirštais suėmęs barzdos žiupsnį A.Vaičiul. Paūgterėjus skabė cibulių laiškus, rišo į žiupsnius ir pardavinėjo žydams M.Valanč. Tenai kraunas augymės viena pri kitos (ne žiupsnė[je] sukergtos) S.Dauk. 3. prk. mažas kiekis, truputis: Kiek čia tų lietuvių, žiùpsnis, o ką parodėm Krš. Tik mažą žiupsnẽlį knygos teišmokau Pnd. Subrėškusi jau, sustrugėjusi diena par gerą žiùpsnį Krš. Kitąkart vėl šmaukšt – išlošiau žiupsnį pinigų A.Gric. Padirbo biskelį, tura žiupsnẽlį, i gana Plt. Buvo žiupsnùkas pieno, ir tą katinas razlėj[o] Arm. Kad ir po žiùpsnį duodi, daug išeina Plv. Žiūrėk, jėgu gero alaus, vienuokart, kituokart žiupsnẽlį, ir miegas ema, ir gatava Slm. Šiandie sniego žiupsnẽlis teiškrito Všk. Po tam tikrų taisyklių duodu vieną kitą žiupsnelį kalbos pavyzdžių J.Jabl. Ir kaip nepaliksi daugelio, kad mūsų buvo tik žiupsnis, o lenkų šimtai prieš vieną V.Krėv. Bet yra ir sulenkėjusių lietuvių žiupsnelis A1884,149. Bet ir tas spindulėlis, tas žiupsnelis lietuviškos spaudos ne per seniai tapė sargios gudų vyresnybės uždraustas A1884,287.